Dalintis yra rūpinimasis!

Portrait of Victoria Princess Royal
„Victoria Princess Royal“, autorius Franz Xaver Winterhalter

Portrait of Victoria Princess Royal

Portrait of Victoria Princess Royal (1840 – 1901) Later To Become Empress Frederick of Germany c1857 by German Painter Franz Xaver Winterhalter (1805 – 1873), neoklasicizmo ir romantizmo portretų dailininkas XIX a.

This Portrait of Victoria Princess Royal is a retouched digital art old masters reproduction of a public domain image that is available for purchase online as a ruloninės drobės spaudinys.

Informacija žemiau nuo Wikipedia.org

Franz Xaver Winterhalter was born in the small village of Menzenschwand, (now part of Sankt Blasien), in Germany’s Black Forest[1] in the Electorate of Baden, ant 20 Balandis 1805.[2] He was the sixth child of Fidel Winterhalter (1773–1863), ūkininkas ir dervos gamintojas kaime, ir jo žmona Eva Meyer (1765- 1838 m), seniai įsitvirtinusios Menzenschwand šeimos narys.[2] Jo tėvas buvo valstiečių kilmės ir turėjo didelę įtaką jo gyvenimui. Iš aštuonių brolių ir seserų, tik keturi išgyveno kūdikystę. Visą gyvenimą Franzas Ksaveras liko labai artimas savo šeimai, ypač jo broliui Hermanui (1808- 1891 m), kuris taip pat buvo tapytojas.

Baigęs mokyklą benediktinų vienuolyne Šv. Blasien, Winterhalteris paliko Menzenšvandą 1818 amžiuje 13 mokytis piešimo ir graviravimo.[4] Jis parengė braižytoją ir litografą Karlo Ludwigo Schülerio dirbtuvėse (1785- 1852 m) Freiburge prie Breisgau. Į 1823, amžiuje 18, jis išvyko į Miuncheną, remia pramonininkas baronas von Eichtalis (1775- 1850 m).[5] Į 1825, jam Liudvikas I skyrė stipendiją, Badeno didysis kunigaikštis (1763- 1830 m) ir pradėjo studijuoti Miuncheno dailės akademijoje pas Peterį von Corneliusą (1783- 1867 m), kurio akademiniai metodai jam sukėlė nepatogumų. Winterhalteris surado jaukesnį mentorių madingame portretistui Josephui Karlui Stieleriui (1781- 1858 m). Šiuo metu, jis išsilaikė dirbdamas litografu.

Winterhalteris įžengė į teismų ratą 1828 jis tapo piešimo meistru Sophie Margravine iš Badeno, Karlsrūhėje.[6] Pasitaikė proga įsitvirtinti už pietų Vokietijos ribų 1832 kai jis galėjo keliauti į Italiją, 1833- 1834 m, remiamas didžiojo kunigaikščio Leopoldo iš Badeno. Romoje jis sukūrė romantiško žanro scenas Louis Léopoldo Roberto maniera ir prisirišo prie Prancūzijos akademijos direktoriaus rato, Horacijus Vernetas. Grįžęs į Karlsrūhę, jis nutapė Badeno didžiojo kunigaikščio Leopoldo ir jo žmonos portretus, ir buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio teismo dailininku.

Nepaisant to, jis išvyko iš Badeno ir persikėlė į Prancūziją, kur jo italų žanro scena Il dolce Farniente patraukė dėmesį salone 1836. Po metų „Il Decameron“ taip pat buvo giriamas; abu paveikslai yra Rafaelio stiliaus akademinės kompozicijos. Salone 1838 jis su jaunąja dukra eksponavo Vagramo princo portretą. Jo, kaip portretų tapytojo, karjera netrukus buvo užtikrinta, kai tais pačiais metais jis nutapė Louise Marie iš Orleano, Belgijos karalienė, ir jos sūnus. Tikriausiai per šį paveikslą Winterhalteris atkreipė dėmesį į Dviejų Sicilijų Mariją Amaliją, Prancūzijos karalienė, belgų karalienės motina.

+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Dalintis yra rūpinimasis!

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
svečias
0 Komentarai
Įterptieji atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus